Juoda naktis dar dangų dengia,
Pavargusios dar žvaigždės švyti.
Pakelk akis, pažvelk pro langą –
Ten saulės spindulys mažytis.

Tuoj prasidės nauja diena,
Tuoj prasidės šviesus rytojus...
Sparnais išbėgsiu nešina,
Į saulę kilsiu nesustojus

Lig pat smaragdinio dangaus,
Virš sutemų, į aukso blyksnį.
Keliauki su manim, keliauk...
Šitam akorde mes išnyksim

Kai tik palies aušros stygas
To laisvo vėjo prilietimas,
Ten mūsų niekas nesuras –
Ten mūsų naujas užgimimas...

Tada žemai, prie kalno juodo,
Kur karaliauja dar naktis,
Surinkę baimę, širdies gruodą
Ir vakaro blogas mintis,

Numesim juos žemyn į tamsą –
Pavydo, blogio kur kerai.
Šiuo skrydžiu viską tu nulemsi.
Kilk su manim, jei taip manai.

Ištirpkim šventuose jausmuos...
Akimirką pabūk laimingas.
Įkvėpk vilties šviesios, tikros,
Pakilk į spindesį. Taip stinga

Akimirkų tyrų, skaidrių,
Svajonių skrydžio, šito aukščio.
Paskui suvilgyti rasų
Sparnus suglausim tarsi paukščiai.