Be temos
Patylėkim –
šįvakar be temos...
Kai šešėliai įspraus chrizanteminį
tavo mažą pasaulį į rėmus –
aš kas kartą
į jį įsirėminsiu
vis giliau ir giliau...
Jau prisižaista –
mano smėlio dėžėj smėlis baigėsi –
biro pilys nepaliestos,
įžeistas
vėjas viską,
net plaukus išdraikė.
Nebesinešu žodžių – juk tylim
vis plačiau
ir kas kartą be temos,
tik žiedai chrizantemų nusvyra
apie tai,
kas netilpo į rėmus...