Sunkiu šnabždesiu kylantis rūkas
Nuo tavęs, nuo manęs, nuo laukų
Kyla saulėn ir džiūdamas sukas,
Nyksta, tirpsta. Aš jo netenku.
Tyras rytas – išgrynintos mintys,
Saulė šviečianti ryto migloj,
Rasomis vėl žolė padabinta.
Šviesa skriejanti aidu tamsoj.
Bunda žemė ir traukias šešėliai.
Ilgesys nuskardena tolyn.
Labas rytas! Pasikeičiu vėlei
Ir diena prisileidžia artyn.
Klegesys dūsta, plečias, bujoja
Ir mauroja bespalviais balsais.
Tiktai tu nesikeiti, svajoji,
Prisidengusi lapais žaliais.