Dabartiniai laikai. Šnekasi poetiškai nusiteikęs jaunuolis ir jo nenorinti suprasti mergina.
- Aš tau nuskint ramunės žiedą noriu...
- Pamanyk tiktai!
- Aš tau paklosiu debesis po kojom...
- Taip... o kokią mašiną vairuoji?
- Neturiu aš pinigų, anei turtų didelių...
- Na, tada eik po velnių!
- Tu man širdį nagučiais savo sudraskei.
- Na ir kas? Ne tu pirmas, ne tu paskutinis. Daug čia paskui mane tokių \"poetų\" liežuvius iškorę bėgiojo.
Ir vaikinui belieka tarti pačiam sau:
- Ak, ta meilė... Jinai kaip seilė ir nuryti niekaip negali. Geriau nueisiu ir pasėdėsiu kur nors ant kupstelio paupy...