Strazdanoti rytai
Sapno luotą
iš pieno ir vėjo,
ir dangaus –
žvaigždėmis strazdanoto,
paskandina vidurnakčio fėjos
iškedentuose snaigių paklotuos.
Ant jų uogas
šermukšnio nuraško,
veria vėtroms karolius
ir juokias –
fėjos buria iš ledo lyg vaško,
pūgą kinko į priešpilnio roges.
Ir pernakt iš delnų
šerkšną žarsto –
šakos krinta į pusnį kvatotis,
kol karoliai sapnų išsibarsto
šermukšniniais
rytais
strazdanoti...