Man sakė varažbitnikė, kad KRIZĖ aplankys,
Ta besarmatė pas visus užeina.
Nutaisius vaikiškai nekaltą veidą ir akis
Apgauna kožną žmogų, kožną šeimą.

Pakolei mislinau, tai kas ji do viena,
Atsliūkino  ir pas mane labai iš tyko.
Apčystino kapmat ta pasilaidusi pana,
Bumažnike tep dyka, net drabnų neliko.

Likau aš be geresnio rūbo, be jėgų,
Ainu in žiemą, užsimetęs seną trantą.
Tolyn no palaistuvių - svetimų mergų,
Tegul kitoj grynčikėj meilą sau suranda.