- Labas rytas, - girdžiu, kaip eglės šį rytmetį taria.
- Labas rytas, skarotosios mano, - sakau.
Ir jaučiu lyg mane prie savo viršūnių jos kelia,
Kad pašaukčiau iš ten:
                         - Labas rytas, prabudęs žmogau!

- Labas rytas! Neskubėk eit gatve, nuleidęs akis, susigūžęs,
Tik pažvelk, kaip šviesėja nuo tekančios saulės dangus,
Jei ir būtum dėl šalčio, dėl užgriuvusių rūpesčių kartais nuliūdęs,
Patikėk, aušta rytas, šį kartą viltingas ir toks nuostabus.

- Labas rytas, mažyli, ir tu jau skubi į darželį,
Būt geriau dar sapnuoti gražiausius vaikystės sapnus.
- Labas rytas, - sakau net mašinoms mintyse ant kelio.
Kiekvienam prie jų vairo:
                                - Būk labai ir labai atsargus.

Nežinau, kur mano draugai, artimieji, ką veikia,
Gal būt namuose, o gal gi seniai prie darbelių savų?
Prieičiau, ranką ištiesęs, šūktelčiau:
                                                     - Sveikas!
Gero ryto, nors šalto, bet šviesaus ir saulėto linkiu.


2011-01-28
Raudondvaris