Apkloji patalais žvaigždėm nusėtais,
Paglostai skruostą šaltuku rausvu,
Ir džiugesiu užlieji širdį -
Pasaulį dovanoji - Tu.
Praeivio šypsenoj ir sniego gniūžtėj,
Regiu Tave kaskart naujai.
Tarytum netyčiom vėjelio gūsiu
Siunti man pabučiavimą guviai.
Apkabini , lyg erzindamas ledo šoky,
Bloški glėbin, ne Tavo - nelauktai,
Sugaunu žvigsny paskandintą šypsnį,
Žinau, Tu ten esi - mane matai...