Likutis

Prisimenu - jausminga ir sparnuota
Mane aplankė vakare mintis.
Apsuko galvą ir sumaišė protą,
Rašyti vėl pažadino viltis.

Norėjau čiupti savo plunksną seną,
Kol nepabėgo dar mintis tolyn,
Kol žodžiai smilkiniuose dar stuksena
Skubėt ant popieriaus juos užrašyt.

Juk noris su visais pasidalinti,
Tuo, kas prasminga, tyra ir gražu,
Didžiąsias paslaptis būties įminti...
Bet ką daryt - plunksnos nerandu.

Kažkur žinau, tikrai jinai gulėjo -
Iš nerimo net šiaušiasi plaukai.
Namiškiai jau seniai visi sumigę,
Ko gero, plunksną nugvelbė vaikai.

Štai, pagaliau ji atsiranda rankoj,
Tuoj parašysiu nuostabias eiles,
Susikaupiu, bet žodžių neužtenka -
Išblaškė laikas mano minteles.

Teks vėl sulaukti naujo įkvėpimo,
Kada prasminga aplankys mintis.
Dedu rašiklį į kišenę giliai,
Kad kitą kartą nepradingtų jis.

Dabar skaityti galit tai, kas liko,
Po to, kas vakar vakare nutiko.
Liepa