Nežinau, ar beržas tebeošia
Su vardu tavuoju, bet matau,
Kaip sula nubėga per jo tošį,
Kai aš vardą tavąjį raižau.

Regiu eglę, senąjį žilvitį
Su vardais tavaisiais paupy.
Tąsyk man norėjosi rašyti
Tavo vardą net padebesy...

Mano vardą tu taip pat kartojai,
Apie meilę amžiną svajojai,
Nors raižei ne medy - širdyje.

Tik likimas kortas mums sumaišė.
Išsiskyrėme be meilės vaišių,
Bet likai širdies atmintyje.