laikykite mane
kad nepradėčiau klykti
kad nesubraižyčiau dangaus
medinėm ašarom
užlipsim iki saulės
ėmus lyti
dangaus bedieviams
žodžiais neišrašomais
sukąsk mane
kad sąnariai pabaltų
suspausk kumščius
kad nepradėčiau skiristi
užmerkusi rankas
dainuoju maldą
bevaliams viepačiams
rytojaus karalystės
tik sulaikyk
neduok pravirkti
kol ašaros medinės
sieloj miega
lepus dangus
negali pykti
sugniaužk kelius
kol nepabėgau