tikros moterys
rengiasi vėjo kuždėjimu
tikros moterys vengia
žiūrėti į dangų
jos prabyla tik tamsai
ant lango užėjus
ir dažniau negu lūpos
kalba jų rankos

tikros moterys
eina giliau negu siela
suledėjusiu debesiu
vandenį nešdamos
jos pilna krūtine
naują dieną pasėja
išskalaudamos vakarus
ošiančiuos melduos