Aš matau žaliųjų krokodilų fontanus,
Aš jaučiu pasimetusio drugio masturbaciją.
O tavo akys užmerktos,
Nes jautrusis gyvūnas ištrūko į laisvę...

Senam pilkam narve,
Tąnakt įvyko revoliucija.
Mažieji miško gyvuliukai,
padegė gėdos įstatymo talmudą...

Kai mes su mažąja gundytoja,
Šliaužėme per kopas, paslapčia jusdami,
Kaip mažieji pikčiurnos ragauja karvės mėsą
Ir geria vaisingumo pieną,
Tikėdami praregėjimu...

Nes tas oranžinis dangus, per daug ryškus
Kad nepastebėtume kaip dega fontanai...
Ir nejučia, girtų gyvačių sriuba išsilieja.
Tavo žiaunų viduje, vemia tyra priklydusi siela...

Aš vis dar matau žaliųjų krokodilų renesansą,
pakvipusias drugio masturbacijas.
Ir lėtą gyvačių tango, po vasariniu oranžiniu dangum,
Tviskančią euforiją pergalės...