Jei reikia,
duosiu paskutinį lašą
ir duoną
padalinsiu paskutinę.
Taip greit gyvenimas
keliu mus neša,
kas kart pateikdamas
kitokią žinią.
Kai grimsi
vėl į pilką liūdesį
ir kai manęs
šalia namuos nebus,
tu patikėk,
tikrai man būsi tu
toks artimas,
toks tikras ir svarbus.
Aš greit sugrįšiu.
Neliūdėk tiktai.
Dar kelios saulės
patekėti turi.
Rašau žodžius
ties žvaigždele, antai.
Klausykis muzikos.
Širdis sukūrė.
Suvystysiu
į balzganus rūkus
ir mėnuliu
per naktį ilgą šviesiu.
Tas liūdesys
praeis, jo nebebus.
Klausyk,
tau muzika byloja tiesą.