Liepos kartojasi pievų žieduose,
Vario supynės leidžiasi - kyla.
Žvaigždynų trapių baltuose pataluose
Jauti susikaupusią išverktą tylą.

Nutrūksta svajonės, kur vėjyje suposi,
Aušta pavasariai, sodai pražyla.
Tarp debesynų apsunkusios sutūpia
Mėlynos mintys. Lietum jos prabyla.

Krinta po ašarą, seka gyvenimą.
Laukia aušros, kad kas nors paskaitytų.
Stringa supynės. Niekas nebetepa.
Iškrenta pasakos. Jau nurašytos.