Mielos vaikystės sūpynės,
Kaip jos skrajojo aukštai.
Kiek paslapčių čia nupynė,
Kiek bučinių - neskaitei.

Nerūpestingai kvatojo
Tavo jaunystė kieme,
O jos įkyriai kartojo: -
\'\'Myli, jis myli tave\".

Auksu pabiro po kojom
Liepų gelsvi pumpurai.
Senosios tyliai vaitojo: -
,,Taip negerai, negerai.\"

Saulė iš ežero brido
Nuotakos balta suknia
Tyliai girgždėjo - suklydai
Senos sūpynės kieme.

Rymo po liepom apleistos.
Sniegas užklojo - gilu.
Bet išgirstu garsą keistą: -
,,Grįžt per vėlu, per vėlu.\"