Prašiau numesti gulbės baltą plunksną-
Praskrido, klykdama sudie.
Prašiau ir gervių -
Ratą jos apsuko, pamoję -
Lauk pavasario vilties.
Praskrido juodvarnių pulkai,
Burnojo garsiai - nedrįsk prašyti,
Niekas neatleis.
Tik pilkas žvirblis,
Kaip nublankęs laikas,
Man pažadėjo niekad neapleist...
.........................................................
Ir buvo visko - nieko tik mažai.
Margoj  plunksnelėj metų atšvaitai.