būsiu tiesmukas
tarsi plienas per odą
iki sielos gelmės
įsirėšiu ir smigsiu
taip giliai, kad nesiekia
burtažodių sodai
taip aklai kad tikėjimas
liaujasi mirkčiot

būsiu vientisas
tarsi vanduo okeanų
tavo sieloje bręsiu
kaip užkastas lobis
esu niekieno
lygiai kitų kiek ir tavo
nekantrus ir kandus
vienišėjantiems snobams

gersiu saulėtą tvaiką
ir lįsiu į sielą
įsikibsiu odos
tarsi skęstantis meldų
būsiu tiesmukas
žodžių ugnies prometėjas
suledėjusios sielos
įstiklintu veidu