Aš bovau pėmenė, karvės liuob ganītė,
Kuožna dėina trauksi tarsi pėlkas nītis –
Žalas ė joudmargės, stuoras ė lėisesnės
Bova mona pėivu numīloutas sesės.
Vakarās po darba kartās liuobam šuoktė
Lėntuom grīstuo aikštie, apdėigtuo ašuoklēs.
Grēta atsiprausi, kuojės nusėplausi,
Auskarās varėnēs padabinsi ausis,
Ė užkondės dounas so žovėis tuomatās
Jau leki i būri, kāp esi ipratės.
Maž kas teveiziejė i pėimenė pluona –
Nier kou apkabintė, kāp pasaka žmuonis.
Ont krūtėnė maties dvė špīgelės smailės,
Bet reikiejė vaikems daug rėibesnės meilės.
Kertie prasiediesio, iš pavīda kaisio
Ė nomėi keliausio neragavus vaisiaus.
Nier vargū be gala, ėlgesė be kronta –
Daug vėsuokiu jeibiu mums lėkėms išronta.
Vėina gražė dėina i tuoliausi skīrio
Praktikanta jauna gīvolems paskīrė.
Bova duors vaikielis, karviu omžio rašies,
Mon labā patėka anuo akis gražės.
Jau ė pats ons bova linksmos ė sumėtės
Rauminis kāp šniūrā ont krūtėnė maties.
Pasakuojė sportās tuo muokīkluo sėrgės –
Kamuli gainiuojės, dresieravės žėrgus.
Tatā ons ka bėngies šuokē vėina karta,
Pasėstėngė moni už lėimens notvertė.
Dongos bova aukštā, mienou debeselie,
Vo naktėnē paukštē dūka kāp pašielė.
Kėik paejuov vedo, kol vėsor notėla,
Paprūdie susiedov ont žuolīnu mėla.
Ons ėlgā nelaukės, maž kou mon tesakė,
Aiškėna kāp pėivuos buovėjės pleštekės.
Vo paskou ont kieliu moni pasuodėnės,
Aiškėna kap kaulā po skūro vadėnas.
Ė žmuogaus, ė karvės īr daug panašomu,
Žėnuomās, če reiki žvelgtė par atstoma.
Posvalondi gera diestė sava muokslus,
Ė vėsor ons bova tuoks be pruota tėkslos.
Po keliū mėnotu pajotau, ka karštis
Iš monėis volkanās jau pradiejė veržtėis.
Tarsi mona jiegas kažkor pasėtraukė –
Žėboriava akis, veids ni kėik neraukies.
Kėik tėn kas užtroka, sunko pasakītė,
Praktikanta ronkas ne, nebova skīstas:
Vėskou apveiziejė, mienou švėitė aiškē,
Bet pruotings ons bova nieka nesotraiškė.
Ė no tuo kartelė lig patiuos senatvės
Aš žėnau kėik slīdės īr jaunīstės gatvės.