Ilgesėliai
Kandžių nužiūrėti šilkiniai šaliai
Džiovina paskutinius močiučių obuolius
Ir Tavo prisilietimus sykiu.
Angelo skylėti sparnai, mėnulio iškandžioti,
Šiandien atveria saulės žaizdas byrančias.
Pirštai skylėse slapstosi, nesuranda ramybės.
Dabar mano žingsniai kaip kokai pirmuonys
Žemę užteršė su mostais žada koloniją kurti.
Takeliai – geriausia petri lėkštelė.
Skalbinių virvės iš lotynų atimtos,
Ant jų pilkos kelnės džiovinamos.
Vaikams žaidimas. Klešnės-žiūronai.
Namai, apsimainę gyventojais, klestėjimą išgyvena.
Tik gatvės karščiuoja,
Sapnuoja upes ištekėjusias.
Langinėmis kaimas užvertas,
Skausmingos pirkios nesugaunamais dūmais išeina.
Išmindžiotos gėlės atranda takus nuprotėjusius.