Ant žemės byra tuščios gilzės –
Iššaudėm praeities kulkas.
Bet juk vertėjo – ne bet kas
Ranka pamojęs šaukė: kilsim!

Į priekį ėjom, kažkas krito –
Nedrėko parakas lietuj
Nors galbūt pasiekei ne tu
Pats pirmas lauko galą kitą.

Nes ranką padavei suklupus,
Kuomet skeveldros dangų plėšė.
Ir sužeisto kartojo lūpos:
Nereikia trauktis – priešai priešais.

Mums džiaugsmas pergalės neblanko –
Tai buvo nelygi kova,
Tad pakelta aukštai galva
Ir vėliavą iškėlė rankos.

Tik ne visi vilčių parade
Darniai žygiavo su daina –
Visi prisiminė aną,
Kuris pabėgęs ginklą metė.

Pakilom, netgi jei suklupom,
Kuomet skeveldros dangų plėšė,
Ir nevirpėjo mūšy lūpos,
Pajutus draugo tvirtą riešą.