Kai už lango vėjas dainuoja,
Tyliai pritariu balsu tyliu.
Vėl keliai mane išvilioja
Iš gimtųjų mūsų namų.

Jaučiu laisvę, skrydį į aukštį.
Dar jaučiu tavo lūpas, rankas.
Neužtrenk į narvą kaip paukštę
Ir nuplauk mano spalvas pilkas.

Mano sielai praverk plyšelį,
Dangaus mėlio, spalvotų jausmų.
Iškeliauju, nepyk. Ir vėlei
Susitiksim prie mūsų beržų.

Kai ištirps nuskandinęs mus sniegas,
Kai vaivorykštės vėl suspindės,
Pas tave aš sugrįšiu ir vėlei
Pasisemti svajonių, vilties.

O dabar, palydėki į kelią,
Pabučiuok, kaip tada bučiavai...
Aš žinau. Ir man širdį gelia
Ir nuo ilgesio bąla plaukai...