Neverk sesule, eglužėle,
Žvejai patraukė į marias.
Ištirpo, nunešė į mėlį
Svajones tavo nemarias.

Bet liko krantas tau gėlėtas,
Namai. Juos saugoti turi.
Kada sugrįš iš marių luotas –
Su indais, pilnais žuvimi,

Ir nelakstyk dažnai prie kranto,
Nelieki ašarų gailių.
Žvejai visuomet kelią randa
Juos traukia link savų namų.

Tu lauk, sesule, pakentėki,
Tikėki, kad nebus audros.
Ir savo meile pakylėki –
Galvok gerai tik nuolatos.

Kai saulė leisis tarsi būrė,
Savam delne jinai sūpuos
Taškus tris juodus ir santūriai
Jiems savo ilgesį dainuos.