Per tolumas dienų girdžiu kaip šaukia:
“Prisipažinki, jaunas lengvapėdi,
Jog meilės galiai abejingas tu.“
Ir pajaučiu
Kaip katės drasko širdį -
Argi galiu tikėti, Viljamai, kad tu
Taip įsakmiai
Prisipažinti įsakai
Ir priekaištus beri
Lyg akmenį tašytum.
Atsikvošėk ir nemanyki,
Kad esu kitur kažkur.
Štai baltos mano kambarėlio sienos
Ir vakaras už jų langų ---
Žinai - tik vienas Dievas
Dar artimesnis negu tu,
Tačiau ne į bažnyčią jo einu
O į sonetą
Pabūti erdvėse tavo dainų.
Koks kipšas ant liežuvio tau nusėdo,
Kad šitaip skaudžiai ten girdžiu:
\"O pasakyk man, kaip tu nesigedi
Būt mylimas - ir nemylėt kitų\".

Nesu aš meilėje valdovas-
Širdis - ne muilo burbulas,
Įsakymų karaliaus nepaklauso,
O kad nemyliu – netiesa,
Bet gi, Šekspyrai - ne visas,
O būtent ta, kuri manęs nemyli.  
Ne lengvapėdis, Viljamai, o – ne!
Nuo tol lig šiol
Dar vis ir meilėje
Nelyg kare...