Pakartoto įstatymo knygoje
viešpačiai ilsisi
atsirėmę į raidę
tvitesnę už žodį ar gestą
ir agonija sieloje slėpdami
žiūri kaip gęsta
paskutinė klasta
niekada i namus nepareiti

įsilieję į aukuro ugnį
stebisi viešpačiai
kaip bevaliai taip pakelia laiką
titanam per sunkų
jų krūtinės atšalę nuo vėjų
nors prakaitas sunkiasi
nugalėdamas stingulį
veriama žvilsnių
židinio dūzgesiu