Labai seniai tas buvo, bet sapnuojas
Ir girdisi vagonų tarškesiai...
Praėjęs laikas niekad nemeluoja,
Jo atminties netemdo kliedesiai.

Todėl šventai tiki, kad buvo dienos,
Išskyrusios ilgam, net amžinai
Su artimaisiais, kad braidei ražienom,
Kol atgaivą patyręs pasenai.

Senatvės kelias jau ne toks vingiuotas,
Tačiau tiesiu keliu liūdniau žygiuot.
Tavęs pakalnėj laukia kiauras luotas,
Kurio neteko niekad dar irkluot...