prisisapnavo vakar
kad sniegas nutirpo
neliko
šešėlių, žaidžiančių pirštais
langų, užkaišiotų vatos gabalais
kad plieną į širdį
suleidžia
palinki nenubust
gal uždust
pamiršti vardus
kuriais šaukė
sapnuoti vis
--- sapnuoti

ir kas vakarą taip
nežinai, ar esi, ar atrodo
vis kvatoja už sienos
namus praradusios vėlės
vis durų skambutis
įgrisęs ligi pat pirštų galų
ir pilkos, išvaikščiotos gatvės
sielos takeliai
iš čia į ten
ir atgal
ir pamiršk, kad kvėpuoji
mirę nevaikšto --
jie skrenda