Reinkarnacija
Prie čiobrelių
arbatos ir
begėdiškai
išbarstyto cukraus
ant stalo
metaforos skyla
į žodžius
pabyra raidėmis
sapnuojam, kad
gyvenam laimingai
o smulkiais žingsneliais
sustingusiais kaulais
slenkam į liūdesį,
vienatvę,
senstam
paliekam
vienas kitam
išpranašautą laiką
vietoj juokingo atsisveikinimo
iškosėjam plaučių
likučius
iš sulipdytų saulės skiaučių
ir bedančių burnų
gimsta šypsenos
mes virstam kregždėmis