Mano pilys be pamatų.
O bokštai tokie aukšti,
kad perveria saulę.
Tavo namai tvirti.
Bet neuždengtais stogais.
Dėl tokių aš negriausiu
savo pilių.
Tu svajosi apie
mano bokštus,
bet nepaliksi namų.
Praeis šimtmečiai...
ir nieko nebeliks...