Dar ne pavasaris žemėje, ne.
Dar tik žiemos vidurys.
Jei tirpsta snaigė, tai tik delne,
Lyg ašarėlė skaidri.

Vien tiktai mintys, mano sparnai,
Skrenda pro eglių šakas
Ten, kur šalpusnio geltoni žiedai
Kovą belaukiantį ras.

Vėliau, daug vėliau obelis suboluos
Drobulėm saulutės baltom,
Gegužy žydės, tik naktim vis bijos
Nušalnoti klastūnėm šalnom.

Dar ne pavasaris žemėje, ne.
Dar tik žiemos vidurys.
Gal pamatysiu šiąnakt sapne,
Kaip man vyšnelė pražys.