Žodžiai neskamba. Nors širdyje pūgos siaučia -
Naktį persmelkia dar negirdėta tyla.
Akys aklos. Tamsoj jos tavęs nebejaučia.
Išdavystė be kvapo – šią naktį ji tvyro ore.

Širdys svetimos. Rodos, kad niekad nebuvo
Tikro džiaugsmo ir laimės šviesių valandų.
Statėm pilį svajų, bet jinai netikėtai sugriuvo.
Gal gerai, kad tamsoj nematyti veidų...

Mano nakčiai nereikia žvaigždžių nei mėnulio,
Mano pasakai - reikia naujos pabaigos.
Žodžiai neskamba. Nerimas lovoje guli,
Apsigaubęs apsiaustu, austu iš ledinės tylos.