susitikom
vaikystės atvesti
į sausį,
kuomet
raudona praeitis
mūs laiką
kulkom tatuiravo,
mes - dainavom
barikadose širdžių,
neklausdami,
ar buvo laiko
mokytis kovoti -
nereikėjo,
tautos svajota
laisve
pienas motinų
kvepėjo
ir tekėjo
gimtinės mėtų
arbata
per širdis,
per laiko
lauką,
kur amžiams
likome su
trylika
tauriųjų sielų
erdvėj
tarp gintarinio amuleto
ir sausio
laisvės,
išdidžios,
nenugalėtos...