Leisk sušilt, apkabinki mane.
Toksai pilkas dangus ir šešėliai.
Žalios lankos ir miškas sapne.
Sninga, sninga...Vėlei ir vėlei...

Baltos pusnys ir vėjas tiktai
Spaudžia sielą mano neramią.
Numesti nerašyti laiškai
Nuplasnojo ir pasiekė žemę.

Šaltinėlis skaidrus po ledu –
Nebeskamba sidabro varpelis.
Mes baltoj tylumoj vieni du...
Ši tyla man širdį taip gelia.

Saulės blyksnis paliktas kely.
Priklydę vėl ūžauja vėjai.
Supa, supa tyla nebyli,
Negyva. Turbūt taip reikėjo.

Palikti baltoje užmaršty...
Dega žvakė ir šnabžda nebyliai
Lyg tai mes su tavim taip kalti.
Krenta, krenta snaigės taip tyliai.