Toks truputį geltonas ir be druskos
Ėjau aš pasišvilpaudamas gatvėm,
Kai sutikau iš grybo šliaužiantį moliuską –
Kažkur nuo Biržų, Joniškio – truputį latvį.

Na, taip – pradžioj mums nelabai pavyko –
Kalba šiek tiek šlubavo, strigo mintys.
Po to pasiūliau draugui šviežią baravyką,
O jis sutiko išmintim pasidalinti.

Paliko dovaną didžiausią – lapą,
Kuriuo uždengti galima geltoną.
Deja, jis neturėjo druskos – siūlė krapų,
Bet jie neįsipaišė man į gatvių foną.

Einu aš pasišvilpaudamas gatvėm –
Jau ne geltonas, bet vis tiek be druskos.
Ir nieks nepasakys, kad aš sergu vienatve,
Nes juk buvau sutikęs artimą moliuską.