Ir kas gi taip širdį tau spaudžia?
Ko nuliūdus, sustojai kalne?
Pikti vėjai iš šiaurės atūžę
Taip užpustė, užpustė tave.

Tik kyšo žalia viršūnėlė –
Tu vėl snaudi baltuos pataluos.
Saulė rytą ir šiandien nekėlė,
Vėjas tavo šakų nelinguos.

Apklostyta ir užmyluota,
Papuošta varvekliais skaidriais,
Tik ne tau šita balta paguoda,
Tau taip noris šlamėt su visais –

Pajusti tą dvelkiantį kvapą
Nerimstančios jūros, pūgų.
Tegul taip gyvena išlepę –
Tu jausmų tiktai nori tikrų.

Ir kas gi taip širdį tau spaudžia?
Ko nuliūdus, sustojai kalne?
Pikti vėjai iš šiaurės atūžę
Taip užpustė, užpustė tave.