Pildos vakaro indas iš lėto
Ir tamsa dažo skaidrią stiklinę.
Mano pirštai dangaus prisilietę
Tartum užčiuopia miegantį dvynį,

Tartum jaučia širdies jo plakimą,
Kai ritmingai krūtinė kilnojas.
Ir ramus, kad kartu mudu gimėm,
Priglundu savo broliui prie kojų.

Nes žinau, jog ramybę surasiu –
Mūsų angelo juodas drabužis.
Savo dvynį priglausiu aš drąsiai,
Kad stipriau širdies dūžius pajusčiau...
..............................................................

Mes abu padalyti į vieną
Tik todėl, kad nereiktų dalintis –
Tai, ką akys pamato, kaip dieną,
Tai, ką įsčios pasėja, kaip mintį.