Tykus rudenią rytas.
Ne ažeras garuoja -
Zarkalas paguldytas.
Šermukšniai aukštyn kojam
Subridį raudanuoja.

Terp undenią ir taką
Ilga pakrante kekių.
Visi susiedai sake:
-Prisadinai narakiai
Šitek gražumą akiai.

Aukšti, laibi, šakoti,
Da kraivas, toks pastiesys,
Lipk, kaštavok lyg sotes,
Prisrink, džiavink gardėsį -
Par žiem vaistų turėsi.

Kai tik paznaibys šaltis -
Aplink raudonus bliūdus
Tuoj sniegenas ims bartis.
Jom lasalas nekūdas,
A medžiui - pasės grūdus.

Sniegu, šerkšnu vilkėjį
Pavasary vėl juokias.
Žedų pūkai baltieji
Čia groja bičių šokį.
Gyvenime, kartokis!