Slidus gyvenimas, labai slidus...
Paslysti galima ir ten, kur nėra ledo,
Nes batai būna nemadingi ir seni,
Išdilusiais nuo metų svorio padais.

Slidu - žolė rasota ir asfaltas po lietaus,
Ir meilės lieptai, ir karjeros laiptai...
Gyvenkime atsargiai! Jei paslysim - bus blogai,
Tada - ramentai, gipsas, skausmas, nervai, vaistai...

Į šlovės kalną kopti - irgi pavojinga ir slidu,
Jei žingsnį ne taip žengsi - prarajon nuslysi.
O ten - tamsu, nėra gerbėjų nei draugų.
Gal išroposi šiaip ne taip, o gal ir neišliksi.

Net ir sėdėdamas kėdėj, gali smagiai paslysti.
Labai slidi, nestabili politiko kėdė.
Ji patogi, bet kitas stumtels - ir neišlaikysi...
Liks širdyje randai ir suteršta garbė.

O pinigėliai - kaip žalčiai - savi ir svetimi...
Kai jie išslysta - neviltis. Ir troškulys. Ir badas.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Slidus gyvenimas, oi koks slidus...
O ypač žiemą, kai po kojom - ledas!!!