Fotošopiški seniai, įlindę į one pasaulį –
Nebejaučia, kaip šneka pompastiškai gludintom frazėm,
Įsijungę  iliuzijų laidą  savim promogauja,
Nutapytoj virtuvėj pigiausiom spalvom išsidažę -
Ant viryklės  prisvilę ir verkiantys vakarą puodai.
Prie sudrėkusio gulto vaistų prikimšti  buteliukai -
Išdėvėtais drabužiais ten kapstosi ponai ir ponios,
Susidėję lentynoj vaikystės mažus atvirukus.
Jie keliauja į užribį, tarsi stabdydami kelią,
Nes sustoja skaičiuoti kaskartėmis stabdančius gūsius,
Vis grąžinančius juos į apleistą, bet savo pirkelę,
Kurioje nenumaldomi  laiptai nulydi į rūsį.