Pro šalį slenka nesustodami vaizdai
Kasdieniški, nebeįdomūs, paprasti.
Tu tiktai vienas pamatai akimirkas,
Kurias fiksuoji foto atmintim.

Net ir menka muselė, kitaformis lapas.
Nuraibuliavęs, rūkui kylant, ežero vanduo.
Bejėgiškai nuvytęs gėlės žiedas...
Tą trapų mirksnį paverti tu šedevru.

O žmones su charakteriais įvairialypiais,
Įamžindamas atskleidi tikrus jų bruožus ir jausmus.
Kažin kas gali šiandien tau prilygti
Žvitria akim, giliu įžvalgumu.