nemirtingi besmegeniai
guminiais batais atlydys
per patalus perbrido baltus
viduržiemį jau dienos trys
atodrėkis ir nebešalta
varvekliai žemėn saule laša
pastogės jais apsisnargliavo
o besmegeniai kažką rašo
kiemus vėl mūsų okupavę
su šluotkočiu ant pilko sniego
vis rašo rašo įnirtingai
kaip grafomanai ar poetai
gal tikis būti nemirtingi