Prabėgom, pravėžom slysta dienos
Ir laša minutės,
Tirpsta snaigėj įspausta tavoji diena.
Dega žvakėj aistros paskandinta sekundė.
Metai buvo - tyloj pasiliko daina.
Tik kuždėjimas lūpose aitrina jausmą,
Tik alsavimas vėjy su paukščio sparnu.
Nesakyk, kad neskauda,
Kai smėlis delnuos tau nybyra,
Paskutinėm dalim, padalindamas laiką perpus,
Kur viltis pasilieka nakty be laukimo...
Kai tikėjimas menkas - bus vis tiek pabaiga.
Nesakyk, kad negaila,
Kad raudona aitra jau susmilko šešėly.
Pasibeldusi meilė -
Tik nelaukiamas svečias - deja.
Savanaudis tas laikas - jis pažeria laimę,
Padalinęs dalim ir paleidęs nuo skardžio banga.
Pasakysiu aš tau: man taip skauda
Ir rėžiais suraikė man veidą,-
Nesulaukiau balandžio...
Paštą siuntė - paglemžė besotė dalia.