paslaptingi krantai

Kai buvau jaunas dar visai,
Traukė platybės ir vėjas,
Nepažįstami  žmonės ir svetimos šalys.
Šiandien pakėliau bures,
Trauksiu ten, kur laukia manęs.
Plačios erdvės – mėgstu skaičiuot žvaigždes.
Aš sugrįšiu, kai pasiilgsiu tavęs.
Truputį pasensiu, bet vis dar galėsiu sakyt, kad myliu.
Traukia, vilioja, kviečia
Paslaptingi gyvenimo krantai.
Pasikinkęs į bures vėją
Aš visu greičiu traukiu tenai.
Paslaptingi gyvenimo krantai –
Dar nežinau, ką žengęs žingsnį krante išvysiu.
Mano žvaigždė rodo kelią,
Kompasas – mano širdis – nemeluoja.
Tik kodėl žuvėdros liūdnai dainuoja?
Paslaptingi gyvenimo krantai –
Rojus ar pragaras tiktai.
Bet vis mano laivas skrodžia bangas,
Mes įveikiame dideles audras.
Paslaptingi gyvenimo krantai –
Ten, kur saulė ir mėnulis viens kitą pabučiavo,
Paslaptingi gyvenimo krantai.
Vėjau, nešk mane greičiau tenai.
Kapitone, ar dar ilgai?
Dar nežinau, ką atrasiu,
Gal viską prarasiu,
Bet, bangos, sūpuokit mano laivą,
Vėjau, pūsk stipriau.
Paslaptingi gyvenimo krantai,
Tie paslaptingi gyvenimo krantai...
Drauge, kas laukia, ar žinai?
Kapitone, ar dar ilgai?
Paslaptingi gyvenimo krantai...
Nesuduš mano laivas į uolas,
Mes įveiksime ir didžiausias audras!
solovejas