Per atstumą šūvio
Metus nušoviau – kas man duota?
Mėnulis žvilgsnių išpėduotas,
išdovanotos žvaigždės spindi,
ir nuoskaudų šiek tiek per sprindį.
Gal dar daugiau – per rankos mostą –
kulka, aplenkus laimės tostą.
Dar kailiai, nors suknia palaikė,
ir visa tai – senųjų „paikė“.
Kas buvo per daug užsimota –
suryta per Naujųjų puotą.
Ir šypsos puode iltys baltos –
aš nekalta, ir nieks nekaltas.
Kas sekta, surasta, įminta –
beveik lygiom pasidalinta.
Ir vėl kur buvę, kur nebuvę –
Naujieji – per atstumą šūvio.