Prarasti

Atsibus neregiai pataluos,
Kai suskeldės nunokęs dangus.
Šuo prie tvarto užkimęs sulos,
Tarsi smaugtų jį kąsnis sprangus.

Suvešės nesėta dilgėlė
Žemės saujoj, kurią aš laikau.
Kris nutvilkyta žaibo kielė,
O jos žvilgsnį žemė pagaus

Ir pasės prie sodybų tvorų
Tarp blakstienų kerpėtų žilų...
Nebeleis jau vaikai aitvarų
Virš banguotų viltim ežerų.
.........................................................

Žemės sauja, kurią aš turiu
Smulkiom smiltim tarp pirštų byrės.
Eis akli iš šalių keturių
Paskutinės išraut dilgėlės...
kaip lietus