Tenai,
Pavartėje gimtų namų,
Šermukšniai rudenėja...
Visur žiema ir sniego tiek,
Kad net išbrist sunku,
O čia ruduo su uogomis -
Pakibo ant šakų
Ir lesina akis.
Kaip gera dar sugrįžt namo
Ir negalvot, kad šitaip vaikšto atmintis.
Net gervės klykteli viduryje akių!
Nejau ir joms
Iš šito rudenio
Pavartėje gimtų namų
Į graudų ilgėsį
Išskrist nelengva?
.