Ten, kur nežinomus krantus
Bučiuoja jūra vilnimis,
Gyvena užburta mergaitė,
Šaltom, kaip ledas, akimis.

Dažnai ji žvalgosi į tolį,
Kiek siekia žvilgsnis jos akių,
O lūpos tylomis kartoja:
"Mane suras jis - aš tikiu..."

Ji laukia išsvajoto princo,
Kuris ją meile atkerės.
Vėl akyse - nebe varvekliai,
Bet laimės ašaros žėrės...