genialiausi darbai gimsta
stepėse.
mano broliai vilkai taip
prisijaukino laisvę.
aš iš pat ryto
mandarinų žiedais nuklota
pakele
dainuosiu jiems senas
kaip žemynai dainas
nesuprasta ir neperskaityta
nesurašyta
meilės kalba.
salamandros ir kirai.
pajūrio mėlynos valtys
kepamų migdolų kvapas
užmigdo dykumų vėjus.
aš kelias,
kuriuo taip ir negrįžai.
prasilenkiančios žvaigždės?
mano apsnigtų kryžių tėvyne,
į tave kas naktį sugrįšiu.
tau miegant bučiuosiu
raustančias boružes.
prisemsiu į batus tavo ežerų
ir visiems pasauliams išdalinsiu.
kad tik nepamirščiau:
kas benutiktų - tai tik
K-E-L-I-O-N-Ė