Juk taip puiku, kai baltos snaigės  plakas
Ir juodi šunys laksto per pusnis -
Matai staiga tai, ko nesimatė,
Ir norisi į tuos sniegus įbrist.
Ir norisi kalbėt su šėlmiu vėju,
Apie vaikystės ledo kalnelius,
Apie kažką, kas nelauktai atėjo,
Nors ir senokai lauki į svečius.
Šį vakarą giedos pūga  pro langus,
Varvens žvake ištirpęs laiko vaškas:
Regėjimuos skambės senasis tango -
Kalėdų Seniui vėl rašysiu laiškus.