Atbėgo metai... Mes šiek tiek pasenom...
Vėl kalendoriaus lapai mūs dienas skaičiuos.
Viltim gyvensim - ja lig šiol gyvenom,
O neviltis - lai pasitraukia už tvoros!

Gyvenimo taku dar dviese minam -
Pasižadėjom šitaip eit lig tos dienos...
Kuris kurį aplenksime - nežinom
Ir neskaičiuosim, kai gegutė užkukuos.

Ne vieną mylią jau drauge nuėjom,
O laikas slysta, tartum smėlis iš delnų,
Bet mūsų metų atkarpai trumpėjant,
Dar mokame mylėt ir džiaugtis artumu.

Todėl ir džiūgauja širdis iš tyko -
Juk laimės trupinių dar mudviem liko.